Iniciatyvos
2011 08 23
G. Navaitis siūlo vertinti sveikatos priežiūros įstaigų vadovų veiklą
Valstybės sveikatos priežiūros įstaigų vadovų veikla, kvalifikacija ir praktiniai įgūdžiai turėtų būti tikrinami reguliariai - kas penkerius metus, tokiu būdu nusprendžiant, ar jie tinkami toliau eiti pareigas. Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Gediminas Navaitis Seime įregistravo tokią tvarką reglamentuojantį LR Sveikatos priežiūros įstatymo papildymo projektą.
Jame numatyta, kad sveikatos priežiūros įstaigų vadovų kvalifikaciją vertins speciali ekspertų grupė - Veiklos, kvalifikacijos ir praktinių įgūdžių vertinimo komisija. Ją sudarytų valstybės institucijų ir pacientų teises bei interesus ginančių visuomeninių organizacijų atstovai.
„Iki šiol įstatymai nenumatė reguliaraus sveikatos priežiūros įstaigų vadovų kvalifikacijos, gebėjimų ir darbo rezultatų vertinimo. Tokia tvarka tikrai yra ydinga, ją reikia ištaisyti. Juk nuo vadovų smarkiai priklauso visos įstaigos veikla, darbo efektyvumas", - teigė įstatymo papildymo projekto autorius G. Navaitis.
Parlamentaras mano, kad privalomas kvalifikacijos ir įgūdžių vertinimas yra racionalesnis sprendimas nei anksčiau nuskambėję siūlymai įvesti tam tikrą amžiaus cenzą pareigas einantiems sveikatos priežiūros įstaigų vadovams.
„Svarbiausia įsitikinti, kad žmogus geba atlikti savo darbą, yra šios srities profesionalas ir gali būti naudingas savo vadovaujamai įstaigai", - teigė G. Navaitis.
Planuojama, kad naujas projektas bus svarstomas Seimo rudens sesijoje.
2011 06 13
G. Navaitis: bankai turėtų skolinti atsakingiau
Seimo narys Gediminas Navaitis mano, kad komerciniai Lietuvos bankai neturėtų piktnaudžiauti padėtimi, kuomet patys parenka suteikiamų paskolų laiduotojus, o jais tampa asmenys, ne visuomet turintys pakankamai turto prisiimtiems įsipareigojimams vykdyti. Parlamentaras G. Navaitis Seime įregistravo Civilinio kodekso įstatymo pataisas, apibrėžiančias kreditoriaus ir skolininko teises parinkti paskolos laiduotoją.
Šiuo metu galioja įstatymo nuostata, kad paskolos gavėjas laiduotoju turi pasiūlyti asmenį, valdantį pakankamai turto prievolei įvykdyti. Tačiau privatūs bankai ir kiti kreditoriai, turėdami teisę reikalauti laidavimo iš konkretaus asmens, to paties daryti neprivalo.
„Dabar susiklosčiusi padėtis yra kiek problemiška paskolų gavėjų ir laiduotojų atžvilgiu, bankams yra prielaidų naudotis dominuojančia padėtimi. Priėmę Civilinio kodekso pataisas mes išvengtume tokių atvejų, kuomet kreditoriai už suteiktą paskolą reikalauja laiduoti asmens, kuris neturi pakankamai turto ir, tikėtina, greitai nepraturtės", - aiškino G. Navaitis.
Anot Liberalų sąjūdžio frakcijos nario, komerciniai bankai ne visuomet laikosi ar linkę laikytis atsakingo skolinimo principų.
Europos Komisija 2009 m. birželį priėmė nutarimą dėl atsakingo skolinimo ir skolinimosi Europos Sąjungoje („Public Consultation On Responsible Lending and Borrowing in the EU"). Tačiau atitinkamų teisės aktų Lietuvoje iki šiol nėra.
2011 05 18
G. Navaitis: svarbu nebesukioti laikrodžio rodyklės, o ne tai, kokį laiką pasirinksime
Seimo Sveikatos reikalų komitetas šiandien pritarė Liberalų sąjūdžio frakcijos iniciatyvai kreiptis į Vyriausybę, kad ši paprašytų Europos Komisijos leisti nebetaikyti sezoninio laiko Lietuvoje.
Sveikatos reikalų komiteto narys liberalas Gediminas Navaitis sako, kad iš esmės nėra svarbu, koks laikas Lietuvoje būtų taikomas - vasaros ar žiemos. Svarbu tai, kad būtų pasirinktas vienas laikas ir du kartus per metus nebetektų sukti laikrodžio rodyklių.
„Karves juk melžiame visuomet tuo pačiu laiku - jokio skirtumo, pasukame rodyklę ar ne. Žmonėms irgi geriau, kai laiko atžvilgiu laikomasi tvarkos. Žinoma, jei manome, kad mums, lietuviams, dar per mažai streso, galime ir toliau tą laiką sukinėti", - sakė parlamentaras G. Navaitis.
Psichologas tvirtina, kad šiuo metu, kai laikrodžio rodykles sukame du kartus per metus, bent trys ketvirtadaliai žmonių Lietuvoje jaučia išaugusį stresą. Tas pereinamasis laikotarpis užtrunka bent 2 savaites.
Liberalų sąjūdžio frakcijos ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys G. Navaitis sako, kad būtų logiška, jei Lietuvoje apsistotume ties vadinamuoju žiemos laiku, nes net keturi penktadaliai mūsų šalies teritorijos patenka į šią Rytų Europos laiko juostą.
Sveikatos reikalų komitetas dėl sezoninio laiko Lietuvoje poveikio pasiūlė atlikti visuomenės nuomonės apklausą. Numatoma, kad ji galėtų būti pateikta Europos Komisijai kartu su prašymu leisti nebekaitalioti laiko.
Lietuvoje vasaros laikas Vyriausybės nutarimu kasmet įvedamas nuo 2003-iųjų, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl vasaros laiko susitarimų. Mūsų šalyje vasaros laikas, laikrodį pasukant valanda į priekį, įvedamas paskutinį kovo sekmadienį ir atšaukiamas paskutinį spalio sekmadienį.
2011-03-22
G.Navaitis siūlo gruodžio 4-ąją paskelbti Pirmojo lietuvių tautos atstovų suvažiavimo diena.
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Gediminas Navaitis pasiūlė gruodžio 4-ąją paskelbti atmintina diena - Pirmojo lietuvių tautos atstovų suvažiavimo diena.
1905 m. gruodžio 4-6 d.Vilniuje buvo sušauktas tautos atstovų suvažiavimas, gavęs Didžiojo Vilniaus Seimo pavadinimą. Jis atliko labai svarbų vaidmenį kelyje į Vasario 16-ąją. Šiuo metu šalyje yra įteisintos 54 atmintinos dienos.
2011-03-18
G. Navaitis: mediacija - vienas iš būdų išvengti smurto tarp artimų žmonių
Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Gediminas Navaitis įregistravo pasiūlymą Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projektui, kuriuo siekiama smurtą patiriančių asmenų apsaugos užtikrinimo priemonių sąrašą papildyti taikinamuoju tarpininkavimu (mediacija). Liberalo nuomone, įpareigojimas smurtautojui dalyvauti taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) ir psichologinių problemų sprendimo programose gali padėti dviem asmenims išnagrinėti konfliktinę situaciją, gauti atsakymus į kilusius klausimus bei priimti tinkamus sprendimus.
„Iki šiol Lietuvoje vyrauja baudžiamosios nuostatos. Tačiau dviejų artimų asmenų konflikto atveju pirmiausia turėtume ieškoti galimybės padėti jiems susitaikyti, taip išvengiant smurto. Psichologo ar mediatoriaus pagalba smurtą patyrusiam asmeniui, jei jis to pageidauja, ir smurtautojui gali būti viena iš ginčo sprendimo alternatyvų. Mediacijos taikymas padėtų išnagrinėti iškilusią konfliktinę situaciją", - teigia liberalas G.Navaitis.
2011-03-17
G. Navaitis: informacija apie rūkymo žalą turi būti labiau pastebima
Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Gediminas Navaitis įregistravo pasiūlymą Tabako kontrolės įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama, kad Lietuvos Respublikoje parduodamų tabako gaminių pakuočių įspėjamieji atvaizdai ir užrašai užimtų ne mažiau kaip 80 procentų pakuotės paviršiaus ploto.
„Jei pakuotės būtų skirtos rūkymo žalos paaiškinimui, sumažėtų ar bent jau nedidėtų rūkančiųjų skaičius. Įtvirtinus šią nuostatą, sumažėtų galimybės pritraukti potencialius klientus, t. y. paauglius ar net vaikus. Būtų užtikrinta, kad ant Lietuvos Respublikoje parduodamų tabako gaminių pakuočių pateikiama informacija apie rūkymo žalą būtų labiau pastebima", - teigia Seimo narys G. Navaitis.
2011-03-15
G.Navaitis siūlo mokėti palūkanas už sumažintas senatvės, invalidumo ir valstybines pensijas
Seime svarstomas siūlymas, kuriuo siekiama reglamentuoti sumažintų valstybinio socialinio draudimo senatvės, netekto darbingumo (invalidumo) ir valstybinių pensijų neišmokėtų dalių grąžinimą. Liberalų sąjūdžio frakcijos narys G. Navaitis siūlo įstatymo projektą papildyti naujomis nuostatomis, kuriomis būtų aiškiai išdėstyta, jog sumažinta senatvės, invalidumo ar valstybinės pensijos dalis laikoma valstybės skola, už kurią mokamos kasmetinės palūkanos.
„Šiuo metu nėra galiojančio teisės akto, kuris numatytų galimybę sumažintų socialinių išmokų daliai mokėti palūkanas. Valstybė, priverstinai pasiskolinusi iš gyventojų pinigus, privalo mokėti mokestį už naudojimąsi pinigais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, siūlau įstatymo projektą papildyti nauju straipsniu, numatančiu palūkanų už sumažintas senatvės, invalidumo ar valstybines pensijas mokėjimą", - teigia G.Navaitis.
2011-01-12
G.Navaitis: nuo šiol statistika tirs gyventojų gyvenimo kokybę
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Gediminas Navaitis įregistravo Statistikos įstatymo pakeitimą, kuriame siūloma pradėti tirti visa apimančią Lietuvos gyventojų gyvenimo kokybę. Vertinti kuo daugiau visapusių rodiklių savo komunikate (COM/2009/433) Europos Tarybai bei Parlamentui skatina ir Europos Komisija.
Kai šis parlamentaro projektas bus patvirtintas Seime, oficialiosios statistikos sąvoką bus praplėsta numatant, kad ji apima ir statistinių duomenų apie gyvenimo kokybę rinkimą, tvarkymą ir skelbimą. Įstatymo nuostata būtų taikoma jau nuo kitų metų pradžios.
Šiuo metu Statistikos įstatyme numatyta, kad oficialioji statistika apima tik valstybės reikmėms skirtus statistinius duomenis apie ekonominius, demografinius procesus, socialinius veiksnius ir visuomeninius bei aplinkos pokyčius.
„Sėkminga politika, turi remtis ne nuomonėmis ar nuostatomis, o patikimais matavimais. Dera žinoti gyvenimo kokybės pokyčius, problemines socialines grupes. Norėtųsi, kad oficiali statistika, kuria remiantis formuojama valstybės politika, atspindėtų ne tik ekonomikos, bet ir socialinio kapitalo, psichologinės visuomenės būklės pokyčius", - teigia Seimo narys G.Navaitis.