Darbas Seime

G.Navaitis: saugokime kompetetingus tarnautojus

Šiandieną Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Gediminas Navaitis pateikė siūlymus Valstybės tarnybos įstatymui. Projektu siekiama įtvirtinti garantiją pakaitiniams valstybės tarnautojams, numatant reikalavimą tam tikrą laiką siūlyti pareigas buvusiam darbuotojui, jeigu jis buvo atleistas iš pareigų dėl priėmimo laiko pasibaigimo.

Šiuo metu įstatymas numato, kad tiek buvusiam karjeros valstybės tarnautojui, tiek atleistam iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo, 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos, Vyriausybės nustatyta tvarka siūlomos tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos, jeigu asmuo atitinka bendruosius reikalavimus. Projektu siekiama išvengti atskirų tarnautojų grupių diskriminavimo ir garantuoti efektyvią tarnautojų atranką, priimant geriausius kandidatus.

„Pakaitinis valstybės tarnautojas įgyja pakankamai patirties, kuri yra naudinga valstybės ar savivaldybių institucijoms, tačiau į pareigas grįžus valstybės tarnautojui, jis yra atleidžiamas, nesuteikiant jam galimybės eiti tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Turime saugoti valstybės valdymo potencialą.“, – teigia Seimo narys G. Navaitis.

 G. Navaitis: siekiu užtikrinti kokybiškas psichologines paslaugas  

Šiandien Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Gediminas Navaitis, atsižvelgdamas į Seimo Teisės departamento bei praktikuojančių psichologų pastabas, įregistravo Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektą.

Įstatymu siekiama užtikrinti psichologinių paslaugų kokybę. Jame apibrėžiama „psichologo praktinės veiklos“ sąvoka, įtvirtinama psichologų savivalda, detaliau reglamentuota licencijų įgijimo tvarka, sukonkretintos psichologų teisės, pareigos.

„Psichologų praktinė veikla nėra teisiškai reglamentuota. Tai įstatyminė spraga, kurią bandau taisyti. Šiandien psichologo praktika galima verstis net neturint atitinkamo išsilavinimo. Šia padėtimi ir naudojasi įvairūs aiškiaregiai, būrėjai, šamanai ir kitokie pranašai. Visuomenei turi būti užtikrinta psichologinių paslaugų kokybė. Lietuva yra viena iš nedaugelio ES šalių, kurioje psichologų praktika nėra įteisinta, o tai kliudo kurti visuomenės dvasinę gerovę”, – teigia G. Navaitis.

Pranešimas spaudai                                                                                     2010-05-24   

G.Navaitis: įvertinkime tėvus ne vien žodžiais

Šiandien Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Gediminas Navaitis pateikė siūlymus Valstybės apdovanojimų įstatymui ir Valstybinių pensijų įstatymui. Pataisomis siekiama sulyginti vyrų ir moterų teises, atkurti tėvo statusą šeimoje ir visuomenėje. Konstitucijoje įtvirtinta nuostata, kad sutuoktinių pareigos šeimoje yra lygios. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Civiliniame kodekse. Tačiau Valstybinių pensijų įstatymas numato, kad valstybinės pensijos skiriamos tik motinoms, pagimdžiusioms (įvaikinusioms) 7 ar daugiau vaikų ir išauginusios juos iki 8 metų. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu apdovanojamos taip pat tik motinos.„Pirmąjį birželio sekmadienį minėsime Tėvo dieną, tačiau šiandien tėvo autoritetas yra smukęs. Jam paliktas tik duonpelnio, šeimos materialinio aprūpintojo vaidmuo. Dar 2002 metais atliktas tyrimas parodė, kad tik 11,8 proc. Lietuvos vyrų mano visiškai atitinkantys „normalaus vyro“ įvaizdį. Tėvo nusišalinimas ir ištūmimas iš šeimos gyvenimo – didelis nuostolis šeimai ir vaikų ugdymui. Siūloma vyro, kaip tėvo įvertinimo, jo vaidmens pripažinimo galimybė prisidėtų prie visuomenės dvasinės gerovės kūrimo“, – teigia Seimo narys G. Navaitis. 

 G. Navaitis siūlo įkurti šeimos teismus 

Šiandien Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Gediminas Navaitis įregistravo Šeimos teismų įsteigimo įstatymo projektą.

Pagal Įstatymo projektą, Lietuvoje nuo 2012 m. sausio 1 d. pradėtų veikti specializuoti šeimos teismai, kurie nagrinėtų bylas, kylančias iš šeimos teisinių santykių. Lietuvoje veiktų 6 tokie teismai, t. y. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio apygardų šeimos teismai ir Lietuvos vyriausiasis šeimos teismas.

„Panašūs teismai veikia Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Airijoje, Olandijoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Japonijoje, Kipre, Lenkijoje. Teisėjai skundžiasi dėl itin didelių krūvių. Per metus Lietuvoje apylinkių teismai išnagrinėja apie 22 tūkst. šeimos bylų. Esant tokiam dideliam šeimos bylų skaičiui, tikslinga būtų pasekti kaimynų pavyzdžiu ir Lietuvoje įkurti specializuotus šeimos teismus. Tokių teismų atsiradimas prisidės prie šalies gerovės kūrimo”– teigia G. Navaitis.

Seimas pritarė G. Navaičio siūlymui ginti vaikus

Šiandien Seimas pritarė G. Navaičio siūlymui įtraukti į Seimo sesijos programą Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektą. Įstatymo projekte siūloma aiškiai apibrėžti fizinio, psichologinio ir seksualinio smurto prieš vaikus sąvokas. Pagal Įstatymo projektą, būtų besąlygiškai draudžiamas fizinis, psichologinis ar seksualinis smurtas prieš vaikus, o vaikus nuo smurto turėtų ginti ne tik vaiko tėvai ar globėjai, bet ir valstybės ar savivaldybių institucijos, mokytojai ir pan.

Smurtas prieš vaikus yra skaudi mūsų visuomenės problema. 2009 m. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos veiklos ataskaitoje minima, kad skundų dėl smurto vaikų atžvilgiu (lyginant su 2007 m.) užregistruota beveik dvigubai. Fizinio, psichologinio ir seksualinio smurto atvejai yra vieni iš dažniausių vaiko teisių pažeidimų. 2009 metais 3223 Lietuvos vaikų nukentėjo nuo nuskalstamų veikų. 1315 iš jų patyrė fizinį smurtą.

„Pateiktas siūlymas nedviprasmiškai skelbia – smurtas prieš vaikus turi baigtis. Šiuo klausimu nėra apie ką diskutuoti. Šalies dvasinė gerovė ir smurtas prieš vaikus – nesuderinami dalykai”, – teigia G. Navaitis.

G. Navaitis: ribodami prekybą tabaku, gelbstime Lietuvos žmonių gyvybes 

Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Gediminas Navaitis 2010-04-19 įregistravo Tabako kontrolės pataisas, kuriomis siūloma tabako gaminiais prekiauti tik specializuotose parduotuvėse.  

Parengto projekto tikslas – apriboti tabako gaminių prieinamumą, sumažinti tabako gaminių vartojimą.  Specializuotos tabako gaminių parduotuvės arba jų skyriai turėtų atskirą įėjimą, negalės būti įrengiami daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, laisvės atėmimo, karinėse ir sukarintos tarnybos, policijos ir kitose statutinėse, sveikatos priežiūros, ugdymo įstaigose ir jų teritorijose, taip pat mažesniu kaip 200 m atstumu iki šių įstaigų ir maldos namų,  o virš prekystalio būtų įrengta vaizdo kamera. Kadangi tabako gaminiai nepilnamečiams yra vis dar  lengvai prieinami, siūlomos Tabako kontrolės įstatymo pataisos užkirstų kelią tabako gaminius parduoti jaunesniems nei 18 metų asmenims: specializuotos parduotuvės privalėtų užtikrinti, kad asmenys iki 18 metų nebūtų įleidžiami į parduotuvės vidų. 

Pasaulio sveikatos organizacijos Tabako kontrolės pagrindų konvencijoje nustatytas principas, kad būtina imtis bet kurios formos priemonių, kuriomis būtų siekiama, kad žmonės nepradėtų vartoti tabako gaminių, būtų skatinamas  vartojimo mažinimas. Konvenciją pasirašiusios šalys, taigi ir Lietuva, pripažįsta, kad įvairios, nesusijusios su kainodara priemonės, veiksmingai padeda mažinti tabako vartojimą. 

„Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Lietuvoje nuo rūkymo sukeltų ligų kasmet miršta daugiau kaip 7000 gyventojų. Jie miršta, nes kažkada pradėjo rūkyti. Pradėjo ir dėl to, kad tabako gaminiai lengvai prieinami, kad jais  prekiaujama tarsi pirmojo būtinumo prekėmis. Cigaretės  įkyriai peršamos prie daugelio parduotuvių kasų, jos parduodamos netgi spaudos kioskuose. Turime vykdyti tarptautinius susitarimus.  Turime ryžtingiau ginti žmonių sveikatą ir gyvybę”, – teigia G. Navaitis.

G. Navaitis: rūpinkimės gyvaisiais, gerbkime mirusius 

Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Gediminas Navaitis įregistravo baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis siūloma atsisakyti švelniausių bausmių kapinių vandalams.

Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis per pastaruosius kelis metus (nuo 2007 m. iki 2010 m. I ketvirčio ) užregistruoti 223 atvejai dėl kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimo. Labai dažnai nuo vandalų siautėjimo kapinėse nukenčia ne vienas, o dešimtys kapų. Šie skaičiai rodo porą tūkstančių suniekintų amžino poilsio vietų, dešimtis tūkstančių žmonių, kurių skausmą dėl išėjusių artimųjų sustiprino pasityčiojimas iš brangaus žmogaus kapo. Tokios „pramogos“ – tai ir nemenki materialiniai nuostoliai, nes kapo sutvarkymas nepigiai kainuoja. Todėl vandalų siautėjimai kapinėse turi baigtis.  

„Dabartinės bausmės už šį nusikaltimą nėra adekvačios ir teisingos. Rūpestis gyvaisiais – tai ir pagarba  mirusiems. Gindami mirusiųjų ramybę – giname esmines mūsų visuomenės vertybes”,– teigia G. Navaitis.

Šiandien Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Gediminas Navaitis įregistravo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisą, kuria siūloma už verslo liudijimus atsiskaityti per 10 dienų nuo verslo liudijimo galiojimo pabaigos.

Šiuo metu fiksuoto dydžio pajamų mokestis sumokamas prieš išduodant verslo liudijimą. Fiksuoto dydžio pajamų mokesčio dydį už atskiras veiklos rūšis nustato savivaldybės taryba.

„Lietuvoje dėl ekonominio sunkmečio gyventojams tapo itin sunku rasti darbą. Individualią veiklą taip pat apsunkino ir savivaldybių tarybų nustatyti pernelyg dideli fiksuoti pajamų mokesčiai. Dabartinė verslo liudijimų apmokestinimo tvarka yra ydinga, nes, asmeniui dar negavus pajamų, jau reikalaujama susimokėti pajamų mokestį. Verslo liudijimų išdavimų skaičius lyginant su 2008 metais smuko net keliolika kartų. Šiuo metu atskirose savivaldybėse fiksuoto dydžio pajamų mokestis gali siekti net 3000 litų. Iš ko bedarbis, norintis pradėti savo verslą, gali susimokėti šią, jam tikrai nemenką, sumą. O dar įmokos socialiniam ir sveikatos draudimui? Manau, kad geriau būtų, jei jis dirbtų ir užsidirbtų. O užsidirbęs mokėtų mokesčius, nei slėptųsi ar būtų išlaikomas valstybės”, – teigia Seimo narys Gediminas Navaitis.

G. Navaitis: privalome griežčiau ginti gamtą 

Šiandien Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Gediminas Navaitis įregistravo Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisas, kuriomis siūloma didinti pinigines baudas žolės degintojams. 

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM 2009 m. veiklos ataskaitoje nurodoma, kad Lietuvoje 2009 m. kilo 16197 gaisrai, 2008 m. – 15761 gaisras. Gaisrų skaičiaus didėjimą lėmė išaugęs jų skaičius atvirose teritorijose, ypač miškuose ir pievose. 2009 m. gaisruose žuvo 203 žmonės (2008 m. – 270), iš jų 3 vaikai (7),  sužaloti – 211 gyventojų (242). Viena pagrindinių gaisrų priežasčių – žolės ir ražienų deginimas. Lyginant su 2008 m. gaisrų dėl žolės deginimo 2009 m. padaugėjo daugiau kaip 58 proc. Išdegė daugiau nei 13 tūkstančių hektarų pievų, durpynų ir miškų.  

„Gaisrininkų pateikti duomenys apie barbarišką įprotį pavasarį deginti žolę ir nuostolius, patiriamus dėl jo, yra tikrai iškalbingi. Jie liudija, kad vien gražių žodžių nebepakanka. Turime veikti griežčiau ir ryžtingiau. Veikti šiandieną, nes pavasaris praeis ir problema vėl bus primiršta. Esamos baudos gana menkos, tik keli šimtai litų.  Todėl siūlau jas padvigubinti”, – teigia G. Navaitis.

G.Navaitis: sakau aiškų „ne“ vaikų mušimui 

Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Gediminas Navaitis įregistravo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas. Įstatymo projektu siekiama gerinti Lietuvos vaikų teisinę apsaugą, keisti visuomenės požiūrį  į visų rūšių smurtą prieš vaikus bei ugdyti visuomenės nepakantumą fizinėms bausmėms. 2009 m. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos veiklos ataskaitoje minima, kad skundų dėl smurto vaikų atžvilgiu (lyginant su 2007 m.) užregistruota beveik dvigubai daugiau[1]. Palyginus gautų skundų skaičių matyti, kad fizinio ir psichologinio smurto atvejai yra vieni iš dažniausių vaiko teisių pažeidimų. Ataskaitoje nurodoma, kad dažniausiai pasitaikanti smurto prieš vaikus forma – psichologinis smurtas, dažnai naudojamas kartu su fiziniu smurtu. 

„Seimas svarstė fizinių bausmių vaikams, paprasčiau tariant – jų mušimo, draudimą. XXI amžiuje, laisvoje, demokratiškoje Lietuvoje, Europos viduryje, diskutuota, leistina ar neleistina mušti vaikus. Tai labai iškalbingas faktas, liudijantis sunkią mūsų valstybės dvasinę būklę. Mano pateiktas siūlymas nedviprasmiškai teigia – smurtas šeimoje turi baigtis”, – teigia G.Navaitis.

[1] Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos veiklos ataskaita už 2009 m. // http://www3.lrs.lt/docs2/TTVQIDQD.PDF

Seimas nagrinės G. Navaičio siūlymą dėl „baltojo pakelio“

Seimo narys G. Navaitis surinko reikiamą parašų skaičių, palaikančių jo siūlymą tabako gaminius pakuoti į vienodas baltas pakuotes.

„Baltojo pakelio“ esmė – Lietuvoje parduodami tabako gaminiai turi būti supakuoti standartinėse baltose pakuotėse, ant kurių visa informacija pateikiama standartiniu vienodo dydžio šriftu, išskyrus informaciją apie rūkymo žalą.

„Seimas privalo svarstyti šią įstatyminę iniciatyvą, privalo apsispręsti, ką palaikyti: tabako kompanijas, ar sveiką gyvenimo būdą. Kadangi šiuo metu tabako gaminius galima reklamuoti tik pardavimo vietose, tabako gaminiais prekiaujančios kompanijos kuria vis patrauklesnes pakuotes. Jei pakuotės būtų standartinės, be subtilaus, akį patraukiančio dizaino, jei atsirastų  vienodas baltas pakelis su unifikuoto šrifto užrašais, tiesioginio marketingo priemonė, pirmiausiai nukreipta į vaikus ir paauglius, netektų savo įtaigumo, išnyktų telefonų ar kvepalų pakuočių dizainą imituojantys pakeliai, nebeliktų galimybės reklama įtaigoti paaugles, kurioms patrauklūs suapvalintais kraštais pakeliai, išmarginti rožinėmis gėlytėmis. Tuomet cigaretės būtų gaminamos tik tiems, kurie rūko. „Baltasis pakelis“ panaikintų tabako netiesioginę reklamą. Abejojantiems dėl tabako reklamos suvaržymų tikslingumo priminčiau, kad Lietuvoje nuo rūkymo sukeltų ligų kasmet miršta daugiau nei 7000 gyventojų. Ar kas nors, žinantis šiuos skaičius, drįs teigti, kad ir toliau turim skatinti tabako reklamą“, – sako G. Navaitis.

Pagal dabar galiojančią tvarką, mokestį išskaičiuojančio juridinio ar fizinio asmens permokėtos gyventojų pajamų mokesčio sumos gali būti įskaitomos tik gyventojų pajamų mokesčio sumoms padengti, socialinio draudimo įmokos – tik socialinio draudimo įmokų sumoms padengti.

„Šiuo metu galiojanti mokesčių įskaitymo tvarka yra neliberali ir apsunkina verslo sąlygas. Mokesčių mokėtojui yra visiškai nesvarbu, į kurią valdžios „kišenę“ patenka jo mokesčio permoka. Tai nesvarbu ir biudžetui, nes įplaukos į jį nei sumažės, nei padidės. Menki nepatogumai mokesčių administratoriams atsipirks, nes verslininkams atsiras galimybė racionaliau tvarkyti užskaitas“, – teigia G. Navaitis.

Šiandien Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Gediminas Navaitis įregistravo atitinkamas įstatymų projektų paketo pataisas, kuriomis siūloma privalomai drausti pensijų fondų turtą.

Lietuva jau turėjo karčios bankų griūties patirties, kuomet nemažai žmonių prarado savo santaupas. Siūlomu įstatymo projektu siekiama apsidrausti nuo panašių įvykių, kurie galėtų turėti įtakos būsimiems pensininkams.  

„Bankuose laikomi indėliai yra apdrausti, o pastarieji investuoja jiems patikėtus pinigus ir iš gauto pelno moka palūkanas. Pensijų fondai taip pat investuoja jiems patikėtus pinigus, tačiau šie pinigai  kažkodėl nedraudžiami. Priėmus siūlomas įstatymų pataisas būtų apsaugota kone milijono Lietuvos žmonių ateitis“, – teigia G.Navaitis.

Šiandien Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Gediminas Navaitis įregistravo Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis siūloma pratęsti lengvatinio PVM tarifo vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms galiojimą iki kol nebus pradėtos kompensuoti sumažintos socialinės išmokos.

„Šis įstatymo projektas yra viena iš siūlomų priemonių, padedančių spręsti sunkmečio ekonomines problemas, padėti sunkiau besiverčiantiems Lietuvos piliečiams. Siūlymų esmė – nekeisti PVM lengvatinių tarifų iki tol, kol nebus pradėtos kompensuoti sumažintos socialinės išmokos”,– teigia G. Navaitis.

G. Navaitis Seime yra įregistravęs įstatymų projektus, kuriais siūloma už sumažintas socialines išmokas mokėti palūkanas bei pratęsti lengvatinio PVM tarifo šildymui galiojimą.

Šiandien Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Gediminas Navaitis įregistravo Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis siūloma pratęsti lengvatinio PVM tarifo šildymui galiojimą.

Įstatymo projektu taip pat siūloma taikyti PVM lengvatą ne tik daugiabučių namų šildymui,